User Tag List

Page 1 of 2 1 2 LastLast
Results 1 to 10 of 11

Thread: Kurā valodā runāsim, balti? / Kuria kalba šnekėsimės, baltai?2500 days old

  1. #1
    Established Member
    Member
    Last Online
    @
    Join Date
    2011-01-26
    Posts
    812
    Gender

    Default Kurā valodā runāsim, balti? / Kuria kalba šnekėsimės, baltai?

    Jau seniai norėjau parodyti latviams šitą rašinį, tik tingėjau pati į anglų kalbą versti. Bet pasirodo, kad jis jau seniai į jų pačių kalbą išverstas..

    http://www.delfi.lv/news/comment/com....d?id=12160226
    Visā pasaulē etnisko baltu ir ap pieciem miljoniem: 3,5 miljoni lietuviešu un 1,5 – latviešu. No tiem 2,91 miljoni lietuviešu dzīvo Lietuvā, bet 1,35 miljoni latviešu – Latvijā. Vēl varam pielikt 30 000 lietuviešu Latvijā un 3000 latviešu Lietuvā, taču tas statistikas būtību jau nemaina.

    Senvēstures fragmenti
    Valodnieki ar arheologiem vispār ir vienisprātis par to, ka mūsu saknes šajās zemēs ir pietiekoši dziļas – probaltiskais indoeiropiešu atzars Austrumbaltijā parādījās apmēram pirms 4000 gadiem un ar laiku asimilēja šeit dzīvojušās senās Eiropas tautas, kā arī daļu no somugriem, kas bija apmetušies Baltijā mazliet agrāk par mūsu senčiem. Baltu areāls Austrumos sasniedzis Volgas un Okas augšteces, Dienvidos – Pripeti un Bugu, bet Dienvidrietumos – Vislu. Slāvi uz mūsdienu Baltkrievijas, Ukrainas un Rietumkrievijas zemēm sākuši pārcelties tikai ap V-VI m.ē. gadsimtu. Par baltu seno areālu Austrumos vēl līdz šim liecina Krievijā saglabājušies hidronīmi Moža / Maža, Možaika (no tā arī Možaiska), Varlynka, Neveža u.c. Bet Baltkrievijas hidronīmi gandrīz visi ir baltu cilmes. Kādi bija Austrumos dzīvojušo baltu cilšu nosaukumi, mēs nezinām, izņemot netālu no Maskavas dzīvojušos galindus, ko krievi apkaroja jau hroniku laikos (XI gs.). Taču Rietumos mūsu saime bijusi diezgan blīva – senprūši ar saviem atsevišķiem cilšu nosaukumiem, jātvingi, kuru daļa vēl saucās par sūdiem un dainaviem, Ziemeļos – lietuvieši, vēl tālāk – kurši, zemgaļi, sēļi un latgaļi.

    No visas lielas baltu saimes I m.ē. gadu tūkstotī palikuši tikai mēs – lietuvieši un latvieši. Apkarotos senprūšus līdz XVIII gs. asimilēja vācieši, sīvu cīņu dēļ maz kur palikušie jātvingi vēlāk saplūda ar poļiem, baltkrieviem, bet Ziemeļos – ar lietuviešiem, dienvidkuršus asimilēja žemaiši dienvidzemgaļus ar dienvidsēļiem – augštaiši, bet kuršu, zemgaļu un sēļu ziemeļdaļa kļuva par latviešiem. Tikmēr viss austrumbaltu areāls pārslāviskojās. Slāviskošanās Austrumos (Dienvidaustrumlietuvā un Latgalē) zināmā mērā nav beigusies arī mūsdienās.

    Kontaktvaloda
    Kādā valodā sarunājās mūsu senči? Lietuvieši ar kuršiem? Ar prūšiem? Prūši ar jātvingiem? Kurši ar zemgaļiem? Jūs varat jautāt, vai vispār viņiem bija nepieciešams kontaktēties? Kā nu vēl! Baltus vienoja tirdzniecības sakari, vienoja un šķīra kara lietas, gājieni kaimiņzemēs, bet Lietuvā – vēl arī Mindauga uzsāktā valsts dibināšana. Turklāt, Lietuva bija pajumte karā ar vāciešiem zaudējušajiem citiem radiniekiem. Ziemeļos krustnešiem visilgāk pretojās zemgaļi – pat līdz XIII gs. beigām. Zaudējuši savu pēdējo pili Sidabreni, 1290. g. apmēram 10 000 zemgaļu devās dziļāk uz Lietuvu. Uz šejieni no vāciešiem bēga prūši, kurši, bet no vāciešiem un poļiem – jātvingi. Pats par sevi saprotams, ka savā starpā balti runāja savās valodās, nevis vāciski vai „po-slavianski“. Ir zināms, ka Lietuvas dižkunigaitis Gedimins gādājis par mācītāju, kas prastu zemgaliski. Dižkunigaiša Vītauta māte Birutė (no Palangas) – lai nu kā to noliedz žemaiši – varējusi būt kuršu cilmes, jo XIV gs. pirmajā pusē žemaišus no Baltijas joprojām šķīra viņu vēl neasimilētie dienvidkurši (Vītauts dzimis ap 1350. g.). Ja tā, tad Vītauts varējis prast ne tikai lietuviešu, bet arī savas mātes valodu – kuršu.

    Lietuvas Lielkņazistes un Livonijas (no 1561. g. – Kurzemes hercogistes) robeža ar laiku kļuvusi par divu baltu valodu aptuvenu robežu. Kuršu, zemgaļu un sēļu pēcteči, kas dzīvoja abpus robežai, no I tūkstošgades vidus jau runāja atsevišķās, kaut arī radniecīgās valodās. Taču kontaktus tas netraucēja. Ziemeļžemaiši, kas dzīvo arī Dienvidkurzemē un Liepājā, pat tagad var galvot, ka iemācīties latviešu valodu viņiem bijis vieglāk nekā lietuviešu literāro valodu. Ļoti viegli latviski iemācās arī augštaiši no Jānišķiem līdz Zarasiem, t.i. Lietuvas puses zemgaļu un sēļu pēcteči. Bet Dienvidlatvijā nav grūti sarunāties lietuviski, jo daudzi vietējie šeit to valodu prot, nerunājot jau par pierobežā dzīvojošajiem Latvijas lietviešiem.


    Kā sarunājas brāļi
    Radniecīgas kaimiņtautas savā starpā parasti runā savās valodās, bez trešo valodu palīdzības. Zviedri ar norvēģiem nerunā angliski, nedz dāņi ar zviedriem. Visi zinām, ka angļu valodā nesarunājas krievi ar ukrainiem, čehi ar poļiem. Jocīgi liktos, ja spāņi ar portugāļiem pēkšņi sāktu kontaktēties tikai angliski vai franciski.

    Diemžēl, balti ir kļuvuši par skumju izņēmumu, jo mūsdienās viņi sarunājas savu bijušo apspiedēju valodā. Īsā 1918.-1940. g. neatkarības periodā balti bija sākuši atdabūt savu veco cienīgumu un vēsturiskās sazināšanas tradīcijas, taču padomju laiki dziļi iedzina ķīli starp mūsu valodām un izveidoja apstākļus, kuros lietuviešiem un latviešiem bija jārunā tikai krieviski. Kopējos vārdus "vasara, saule, upe, jūra, liepa, diena" mēs nomainījām pret vārdiem "leto, solnce, reka, more, lipa, denj". Bet šodien mūsu sabiedrībā vienu „starptautisko“ valodu pamazām nomaina otra. Vecā un vidējā lietuviešu un latviešu paaudze joprojām sazinās krieviski, bet jaunā jau mēģina sazināties angliski, jo krieviski vairs neprot.

    Sazināšanās jebkurā trešajā valodā ir līdzīga sazināšanai pāri žogam vai caur aizkaru. Gribot negribot paliek distance un zināmā mērā vēsums, svešuma sajūta, rodas pārpratumi un pat nesaprašanās.
    Vai tad baltiem nepieciešams turpināt padomijas uzspiestu tradīciju?


    Baltu valodu mācīšanās iespējas
    Latvietim leišu valoda ir visvieglāka valoda, ko viņš var iemācīties, kaut tā ir daudz senāka par latviešu. Latviešu valoda kontaktu ar somugriem dēļ ir vairāk modernizējusies, t.i. vairāk attīstījusies, salīdzinot ar pirmvalodu. Tādas, starp citu, bijušas jau kuršu, zemgaļų un pārējo ziemeļbaltu valodas. Attiecība starp leišu un latviešu valodu aptuveni ir tāda, kāda ir starp vāciešu un angļu vai starp islandiešu un zviedru. Tātad latvietim iemācīties lietuviski ir grūtāk nekā lietuvietim latviski. Var teikt, ka latviešu valoda ir baltiskais moderns, prūšu valoda bijusi baltu arhaika, bet leišu valoda stav pa vidu, kaut vispār tā ir tuvāka latviešu, nevis prūšu valodai. Otro baltu valodu tradicionāli māca abu valstu universitātēs. Lietuvā latviešu valodu māca Klaipēdas, Šauļu un Viļņas universitātēs, kā arī Viļņas Pedagoģiskajā Universitātē un Vītauta Dižā Universitātē. Latvijā leišu valodu māca Latvijas Universitātē, Daugavpils Universitātē, Rēzeknes Augstskolā, Liepājas Pedagoģijas Akadēmijā, retumis – Latvijas Kultūras Akadēmijā. Taču tas ir viss. Izņemot studentus baltistus, otro baltu valodu vēl iemācās Latvijas un Lietuvas diplomātiskais korpuss attiecīgi Lietuvā un Latvijā, daži uzņēmēji un bariņš entuziastu.

    Mūsu laikos, kad mūs neviens vairs neierobežo, mēs varētu otro baltu valodu apgūt jau vidusskolā. Vismaz Ziemeļlietuvā, kur kontakti ar Latviju ir vēsturiski intensīvāki, kā arī mūsu lielpilsētās latviešu valoda varētu būt kā fakultatīvs. Būtu ideāli, ja arī Dienvidlatvijas vidusskolās tiktu mācīta leišu valoda. Ja latviešu filmas, ko Lietuvā dažkārt parāda Pirmais Baltijas kanāls vai XXI TV Filmu kanāls, mēs redzētu ieskaņotas oriģnālvalodā (nevis krieviski) un ar subtitriem lietuviešu valodā.

    Leposimies, ka, baltu valodas ir visseniskākās starp visām mūsdienu indoeiropiešu valodām. Leposimies, ka šīs unikālas valodas mācās citu zemju valodnieki.. Mācās un runā ar mums, lietuviešiem, lietuviski, bet ar latviešiem – latviski. Itālieši, vācieši, krievi, amerikāņi iemācās tās abas. Bet mēs ar latviešiem joprojām „po-russki“. Paši balti būdami.

    Mēs esam viena tauta.

    Mes esam viena tauta.


    http://www.delfi.lt/archive/kuria-ka...#ixzz26EkoHGiA
    Visame pasaulyje etninių baltų yra apie 5 milijonai: 3,5 milijono lietuvių ir 1,5 – latvių. Iš jų 2,91 mln. lietuvių gyvena Lietuvoje ir 1,35 mln. latvių – Latvijoje. Dar pridėkime 30 000 lietuvių Latvijoje ir 3000 latvių Lietuvoje, bet tai jau statistikos iš esmės nepakeis.

    Proistorės fragmentai

    Kalbininkai ir archeologai iš esmės sutaria, kad mūsų šaknys šiose žemėse yra pakankamai gilios – prabaltiškoji indoeuropiečių atšaka Rytų Baltijoje pasirodė maždaug prieš 4000 metų ir ilgainiui asimiliavo čia gyvenusius senuosius europiečius bei kiek anksčiau už mus atplūdusius finus. Baltų arealas rytuose siekė Volgos ir Okos aukštupius, pietuose – Pripetę ir Bugą, pietvakariuose – Vyslą. Slavai į dabartines Baltarusijos, Ukrainos ir Vakarų Rusijos žemes ėmė keltis tik apie V-VI mūsų eros amžių. Senąjį rytinį baltų arealą dar iki šiol liudija Rusijoje išlikę vandenvardžiai Moža / Maža, Možaika (iš to ir Možaiskas), Varlynka, Neveža ir kt. O Baltarusijos vandenvardynas beveik ištisai baltiškas.

    Rytų baltų genčių vardų nežinome, išskyrus pamaskvės galindus, kuriuos rusai užkariavo jau kronikų laikais (XI a.). Tačiau vakaruose mūsų šeima buvusi gana tiršta – prūsai su savo atskirais genčių vardais, jotvingiai, kurių dalis dar vadinosi sūduviais ir dainaviais, šiaurėje nuo mūsų – kuršiai, žiemgaliai, sėliai ir latgaliai. Iš šių šiaurės baltų ilgainiui susiformavo latvių tauta.

    Iš visos gausios baltų šeimos per II mūsų eros tūkstantmetį likom tik mes ir latviai. Užkariautus prūsus iki XVIII a. asimiliavo vokiečiai, per karus išretinti jotvingiai virto dalimi lenkų, baltarusių, o šiaurėje – lietuvių; pietinė kuršių dalis sužemaitėjo, pietų žiemgalius ir sėlius sulietuvino aukštaičiai, o šiaurinė kuršių, žiemgalių ir sėlių dalis virto latviais. Visas rytinis baltų arealas suslavėjo. Slavėjimas rytuose (Pietryčių Lietuva ir Latvijos Latgala) nesibaigęs ir mūsų dienomis.


    Bendravimo kalba
    Kuria kalba susišnekėdavo mūsų protėviai? Lietuviai su kuršiais? Su prūsais? Su jotvingiais? Žiemgaliais? Galit paklaust, ar apskritai su jais šnekėdavo? Ir dar kaip šnekėdavo! Savaime aišku, kad tarpusavyje bendrauta baltų kalbomis, ne vokiškai ir ne „po-slavianski“. Baltus jungė prekybos saitai, jungė ir skyrė karo reikalai, žygiai į kaimynų žemes, o Lietuvoje – dar ir Mindaugo pradėtas valstybės formavimas. Be to, Lietuva buvo prieglobstis kare pralaimėjusiems giminaičiams. Šiaurėje žiemgalius Livonijos kryžiuočiai palaužė tik XIII a. pabaigoje (1290 m.). Po pralaimėjimo apie 10 000 žiemgalių pasitraukė gilyn į Lietuvą.

    Čionai nuo vokiečių bėgo ir prūsai, ir dalis kuršių, o nuo vokiečių ir lenkų – jotvingiai. Yra žinoma, kad Gediminas rūpinęsis gauti kunigą, mokantį žiemgališkai. Vytauto motina palangiškė Birutė – teneužsigauna žemaičiai – galėjusi būti kuršių kilmės, nes XIV a. pirmojoje pusėje žemaičius nuo Baltijos tebeskyrė jų dar neasimiliuoti pietų kuršiai (Vytautas gimė apie 1350 m). Jei taip, Vytautas turėjęs mokėti ne tik lietuvių, bet ir motinos kalbą – kuršių.

    Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Livonijos (nuo 1561 m. – Kuršo Kunigaikštystės) siena ilgainiui tapo dviejų baltų kalbų apytikre skiriamąja riba. Kuršių, žiemgalių ir sėlių palikuonys, gyvenę abipus sienos, nuo II tūkstantmečio vidurio jau kalbėjo skirtingomis, nors ir artimomis kalbomis. Tačiau bendravimui tai netrukdė. Šiaurės žemaičiai, gyvenantys Pietų Kurše ir Liepojoje, ir dabar gali paliudyti, kad jiems latviškai išmokti buvę lengviau nei lietuviškai. Labai nesunkiai latviškai išmoksta ir aukštaičiai nuo Joniškio iki Zarasų, t.y žiemgalių ir sėlių palikuonys. Pietų Latvijoje nesunkiai susišnekėtume ir lietuviškai, nes daugelis vietinių čia ją puikiai moka, nekalbant jau apie pasienyje su Lietuva gyvenančius autochtonus lietuvius.


    Kaip bendrauja broliai
    Giminiškos kaimyninės tautos paprastai bendrauja savo kalbomis, nesigriebdamos trečiųjų kalbų. Švedai su norvegais šnekasi ne angliškai. Danai su švedais irgi. Visi žinom, kad ne anglų kalba bendrauja ir rusai su ukrainiečiais, ir čekai su lenkais. Juokingai atrodytų ispanai su portugalais, jei staiga pradėtų tarpusavyje bendrauti tik angliškai ar prancūziškai.

    Deja, baltai tapo liūdna išimtimi, nes šiuo metu bendrauja buvusių pavergėjų kalba. Trumpas 1918-1940 m. nepriklausomybės laikotarpis buvo bepradedąs grąžinti baltiškąjį orumą ir istorines bendravimo tradicijas, tačiau sovietmetis giliai įvarė pleištą tarp mūsų kalbų, sudarydamas sąlygas lietuviams ir latviams kalbėtis tik rusiškai. Bendrus žodžius vasara, saulė, upė, jūra, liepa, diena mes pakeitėm žodžiais leto, solnce, reka, more, lipa, denj. Šiuo metu mūsų visuomenėje vieną „tarptautinę“ kalbą pamažu ima keisti kita. Senoji ir vidurinioji lietuvių ir latvių karta tebebendrauja rusiškai, jaunoji jau mėgina bendrauti angliškai, nes rusiškai nebemoka.

    Bendravimas bet kuria trečiąja kalba yra tarsi bendravimas per tvorą ar užuolaidą. Nenorom lieka distancija ir tam tikras šaltumas, svetimumas. Nenorom didėja nesusikalbėjimo, nesusipratimų tikimybė.

    Ar reikia baltams tęsti sovietmečiu primestą tradiciją?


    Latvių kalbos mokymosi galimybės
    Lietuviui latvių kalba yra lengviausia išmokstama užsienio kalba. Palyginti su mūsiške, latvių kalba dėl kontaktų su finais yra gerokai sumodernėjusi, t.y. labiau nutolusi nuo prokalbės. Tokios, beje buvo jau kuršių, žiemgalių ir kitų šiaurės baltų kalbos. Santykis tarp lietuvių ir latvių kalbų apytikriai toks, koks tarp vokiečių ir anglų. Arba tarp islandų ir švedų. Vadinasi, latviui išmokti lietuviškai yra sunkiau nei lietuviui latviškai. Galima sakyti, kad latvių kalba yra baltiškasis modernas, prūsų kalba buvusi baltiškoji archaika, tuo tarpu lietuvių kalba esanti per vidurį, nors šiaip jau artimesnė latvių, ne prūsų kalbai.

    Antroji baltų kalba tradiciškai dėstoma abiejų šalių universitetuose filologinių specialybių studentams. Lietuvoje latvių kalba dėstoma Klaipėdos, Šiaulių ir Vilniaus universitetuose, taip pat Vilniaus pedagoginiame universitete bei Vytauto Didžiojo universitete. Latvijoje lietuvių kalba dėstoma Latvijos universitete, Daugpilio universitete, Rėzeknės aukštojoje mokykloje, Liepojos pedagoginėje akademijoje, protarpiais – Latvijos kultūros akademijoje. Tačiau tai ir viskas. Be studentų lituanistų, latvių kalbos dar išmoksta mūsų diplomatinis korpusas Latvijoje, kai kurie verslininkai ir būrelis šiaip entuziastų.
    Dabar, kada niekas mūsų nebevaržo, galėtume latvių kalbos mokytis dar vidurinėje mokykloje. Bent jau Šiaurės Lietuvoje, kur kontaktai su Latvija yra istoriškai intensyvesni, taip pat mūsų didmiesčiuose ši kalba galėtų būti dėstoma mokiniams kaip fakultatyvas. Būtų idealu, jei ir Pietų Latvijos mokyklose būtų dėstoma lietuvių kalba. Jei latviškus filmus, kartais rodomus per Pirmąjį Baltijos kanalą ar XXI TV, mes matytume įgarsintus originalo kalba ir su lietuviškais subtitrais.

    Didžiuojamės, kad baltų kalbos yra senoviškiausios iš visų dabartinių indoeuropiečių kalbų. Didžiuojamės, kad šių unikalių kalbų mokosi kitų šalių mokslininkai. Mokosi ir šneka su mumis lietuviškai, su latviais – latviškai. Italai, vokiečiai, rusai, amerikiečiai išmoksta jas abi. O mes su latviais vis „po-russki“. Patys baltai būdami.

    Mes esam viena tauta.

    Mēs esam viena tauta.
    Straipsnis yra ilgokas bet būtų įdomu išgirsti nuomonių apie tokį "pan-baltišką" požiūrį.

    Mēs runājām par šo tēmu daudz reizes, bet es joprojām esmu ieinteresēta uzzināt vairākus viedokļus.
    Last edited by linkus; 2012-11-21 at 22:38.

  2. The Following User Says Thank You to linkus For This Useful Post:

    Artūrs (2012-09-12)

  3. # ADS
    Advertisement bot
    Join Date
    2013-03-24
    Posts
    All threads
       
     

  4. #2
    Established Member
    Six-toed Latvian Artūrs's Avatar
    Last Online
    @
    Join Date
    2011-09-06
    Posts
    308
    Gender
    Metaethnos
    Baltic
    Ethnicity
    Latvietis
    Latvia

    Default

    Lietuviešu un Latviešu sazināšanās krievu vai angļu valodā loģiska parādība, ja mērķis ir pilnīgi saprast vienam otru, vai tad ne? Vidējais latvietis ir saskarsmē ar lietuviešiem tik reti, ka nav jēgas mācīties lietuviešu valodu

    Latviešu sarunāšanās krievu valodā ar Latvijas krievvalodīgajiem ir daudz absurdāka problēma, manuprāt.

  5. #3
    Established Member
    .
    Last Online
    @
    Join Date
    2010-07-02
    Posts
    1,728
    Gender

    Default

    Manyčiau, turėtų būti sudarytos geresnės sąlygos išmokti latvių kalbą. Aišku, labiau turiu omeny pagrindus ir galbūt net ne privalomas pamokas mokykloje. Tas pats autorus kitose savo straipsniuose pabrėžia, kad Latvija Lietuvos žiniasklaidoje yra balta dėmė ir atvirkščiai. Galėtų būti labiau domimasi tiek Latvija/latvių kalba Lietuvoje ir Lietuva/lietuvių kalba Latvija, nes dabar vyrauja netgi, jo žodžiais tariant, abejingumas.
    Platesnį kontekstą miniu ne be reikalo. Juk tai padėtų praktikuotis latvių/lietuvių kalbą ir šiaip padėtų suprasti žmonėms reikalo svarbą.
    Gal norvegai su danais gali susikalbėti ir be papildomų mokslų, bet ar daug tektų latviams ir lietuviams mokytis, kad suprastų vieni kitus? Turbūt ne tiek jau baisiai daug.

    ---------- Post Merged at 17:15 ----------

    Quote Originally Posted by Artūrs View Post
    Lietuviešu un Latviešu sazināšanās krievu vai angļu valodā loģiska parādība, ja mērķis ir pilnīgi saprast vienam otru, vai tad ne? Vidējais latvietis ir saskarsmē ar lietuviešiem tik reti, ka nav jēgas mācīties lietuviešu valodu

    Latviešu sarunāšanās krievu valodā ar Latvijas krievvalodīgajiem ir daudz absurdāka problēma, manuprāt.
    Kodėl nelogiška. Nepagalvojai apie psichologinį apsektą. Būtų daugiau brolybės jausmo (ir toliau nuo estų)

  6. #4
    Established Member
    Six-toed Latvian Artūrs's Avatar
    Last Online
    @
    Join Date
    2011-09-06
    Posts
    308
    Gender
    Metaethnos
    Baltic
    Ethnicity
    Latvietis
    Latvia

    Default

    Quote Originally Posted by cinnamona View Post
    Manyčiau, turėtų būti sudarytos geresnės sąlygos išmokti latvių kalbą.
    Tu tā domā tāpēc, ka tu esi žemaitiete.
    Šiaurės žemaičiai, gyvenantys Pietų Kurše ir Liepojoje, ir dabar gali paliudyti, kad jiems latviškai išmokti buvę lengviau nei lietuviškai.

  7. #5
    Established Member
    .
    Last Online
    @
    Join Date
    2010-07-02
    Posts
    1,728
    Gender

    Default

    Quote Originally Posted by Artūrs View Post
    Tu tā domā tāpēc, ka tu esi žemaitiete.
    Pesimistas.

    Pagal tave išeitų, kad latgaliai irgi turėtų panašiai galvoti kaip ir aš.

    Na, akcentas, taip, jau kalbėjom apie tai, bet latviškas akcentas, nors ir svetimas daugumai lietuvių, visgi yra gana supaprastintas palyginus su lietuvišku akcentu. Taigi apskritai būtų lengviau visiems lietuviams išmokti latvišką tarimą negu latviams išmokti lietuvišką (mažiau darbo).
    Last edited by cinnamona; 2012-09-12 at 16:42.

  8. #6
    Established Member
    Member
    Last Online
    @
    Join Date
    2011-01-26
    Posts
    812
    Gender

    Default

    Quote Originally Posted by Artūrs View Post
    Lietuviešu un Latviešu sazināšanās krievu vai angļu valodā loģiska parādība, ja mērķis ir pilnīgi saprast vienam otru, vai tad ne? Vidējais latvietis ir saskarsmē ar lietuviešiem tik reti, ka nav jēgas mācīties lietuviešu valodu

    Latviešu sarunāšanās krievu valodā ar Latvijas krievvalodīgajiem ir daudz absurdāka problēma, manuprāt.
    Bez šaubām, šī ir lielāka problēma.
    Bet es domāju, ka Lietuviešu un Latviešu sazināšanās krievu vai angļu valodā arī varētu saukt - kamēr mazāk - problēmu

    Quote Originally Posted by cinnamona View Post
    Gal norvegai su danais gali susikalbėti ir be papildomų mokslų, bet ar daug tektų latviams ir lietuviams mokytis, kad suprastų vieni kitus? Turbūt ne tiek jau baisiai daug.
    Lietuviešu un Latviešu sazināšanās krievu vai angļu valodā loģiska parādība, ja mērķis ir pilnīgi saprast vienam otru, vai tad ne?
    Lietuvių ir Latvių susižinojimas rusų (krivičių lol) ir anglų kalbomis - logiškas reiškinys, jei tikslas yra pilnai suprasti vienam antrą, ar ne?

    Vidējais latvietis ir saskarsmē ar lietuviešiem tik reti, ka nav jēgas mācīties lietuviešu valodu
    Vidutinis latvis yra susikirtime su lietuviais taip retai, kad nėra jėgos mokintis lietuvių kalbą.

    Q.E.D.


    Quote Originally Posted by cinnamona View Post
    Tas pats autorus kitose savo straipsniuose pabrėžia, kad Latvija Lietuvos žiniasklaidoje yra balta dėmė ir atvirkščiai. Galėtų būti labiau domimasi tiek Latvija/latvių kalba Lietuvoje ir Lietuva/lietuvių kalba Latvija, nes dabar vyrauja netgi, jo žodžiais tariant, abejingumas.
    Na, atrodo, kad Latviai apie Lietuvą girdi truputėlį daugiau naujienų negu apie Estiją:
    lietuvas + lietuva + lietuvieši = 116 videos
    igaunijas + igaunija + igauņi = 70 videos

    Bet tai daugiausiai dėl Snoro, nesėkmingų geležinkelių statybų ir kitokių nenusisekusių reikalų..

    O šiaip tai, va graži iniciatyva buvo:
    Mūsų Šaknys - Baltai (stovykla)

    Last edited by linkus; 2012-09-13 at 22:26.

  9. The Following 2 Users Say Thank You to linkus For This Useful Post:

    Artūrs (2012-09-13), cinnamona (2012-09-13)

  10. #7
    Established Member
    .
    Last Online
    @
    Join Date
    2010-07-02
    Posts
    1,728
    Gender

    Default

    Kažkaip paskaičius latviškojo straipsnio komentarus suisdaro įspūdis, kad nemažai daliai latvių atrodo, jog lietuvių kalbos mokinimasis turėtų būti tokiam pačiam lygmeny kaip ir estų kalbos. Tai čia nežinau - ar iš nesupratimo apie baltų kalbų panašumus ar iš bendrumo jausmo stokos jie taip galvoja. Dar buvo kažkur latvių delfy straipsnis apie tai, kaip Latvijos prezidentas nenuvyko į Lietuvą minėti Mindaugo karūnavimo 750-ių metų jubiliejaus, o pasirinko būti Latvijos dainų šventėj. komentarai irgi buvo maždaug tokie: kam tas mūsų prezientas turėtų važiuot į užsienį švęsti užsieniečių šventės.

  11. #8
    Established Member
    Six-toed Latvian Artūrs's Avatar
    Last Online
    @
    Join Date
    2011-09-06
    Posts
    308
    Gender
    Metaethnos
    Baltic
    Ethnicity
    Latvietis
    Latvia

    Default

    Leiši un latvieši savā starpā nemīļojas, bet viens
    otru pulgo un nicina. Leiši nicina latviešus, tādēļ
    ka tie leišos iespiedušies un ievilkušies, un ka
    viņi nav katoļi. Latvieši atkal nicina leišus, ka
    tie tumši un kūtri ļaudis.
    /Latv. Avīzes, 1868, 124./


    Latvians and Lithuanians aren't fond of one another,
    but slander and despise each other. Lithuanians despise
    Latvians because they have squeezed and dragged themselves
    in Lithuania and because they are not Catholic. Latvians despise
    Lithuanians because they are dark and indolent people
    /Latvian Newspapers (Latviešu Avīzes), 1868, 124./

  12. The Following User Says Thank You to Artūrs For This Useful Post:

    cinnamona (2012-09-14)

  13. #9
    Established Member
    .
    Last Online
    @
    Join Date
    2010-07-02
    Posts
    1,728
    Gender

    Default

    Latviai laikė/laiko save labai tolerantiškais?

  14. #10
    Established Member
    Member
    Last Online
    @
    Join Date
    2011-01-26
    Posts
    812
    Gender

    Default

    Quote Originally Posted by Artūrs View Post
    Leiši un latvieši savā starpā nemīļojas, bet viens
    otru pulgo un nicina. Leiši nicina latviešus, tādēļ
    ka tie leišos iespiedušies un ievilkušies, un ka
    viņi nav katoļi. Latvieši atkal nicina leišus, ka
    tie tumši un kūtri ļaudis.
    /Latv. Avīzes, 1868, 124./
    Es zinu, no kurienes tas ir.

    http://valoda.ailab.lv/folklora/ticejumi/leisi.htm

    Tur ir ari daudz citu:
    16788. Pie dancošanas un dziedāšanas rodas liela starpībastarp leišu zemes latviešiem un leišiem. Pie
    leišiem puisieši danco tikai savā starpā un tik pēc
    viena paša meldiņa. Latvieši turpretī danco
    puisieši un meitieši kopā pēc vācu modes.
    /Latv. Avīzes, 1868, 124./
    Ne tikai danco tāpat, bet arī dzied varbūt...


    16789. Leišu meldiņi skan bēdīgi, pavisam citādi nekā
    latviešu dziesmas. Jau no tālienes var izšķirt, vai
    dziedātāji ir leiši vai latvieši.
    /Latv. Avīzes, 1868, 124./

    16793. Ja vakarā leiši ģīgā, rītā būs lietus.
    /V. Bērziņa, Priekule./

    16792. Kad leiši dzied, tad būs lietus.
    /A. Šķēre, Kurmene./
    lol
    Šķiet, viņi spēj ĻOTI bēdīgi dziedāt



    Atvainojos par kļūdas, es joprojām nav studiju gramatika
    Last edited by linkus; 2012-11-19 at 16:39.

  15. The Following User Says Thank You to linkus For This Useful Post:

    Artūrs (2012-11-19)

Page 1 of 2 1 2 LastLast

Posting Permissions

  • You may not post new threads
  • You may not post replies
  • You may not post attachments
  • You may not edit your posts
  •  
<